Originalas “Love Will Wait More Than Just A Minute”

Kelionė žadėjo būti graži. Kelias leidosi link jūros, važiavai pravėrusi langą, šiltas vėjas lietė plaukus, užmerkusi akis gaudei pirmuosius vasaros spindulius. Tavo širdis buvo pilna džiaugsmo, nes ten, kelionės gale laukė meilė. O mes spėliojome, kokia ji: ar tai mamos apkabinimas, draugų juokas ar mylimojo bučinys? Autobusas lengvai suposi ir tu šypsodamasi užsnūdai. Pabudai, kai autobusas sustojo. Jis stovėjo įklimpęs pakrantės smėlyje. Vairuotojas vaikščiojo aplinkui, rankomis bandydamas atkasti ratus, bet kylantis vanduo vis atnešdavo naują smėlio bangą ir klampino giliau.

Išsigandę keleiviai jau lipo laukan. Supratome, kad autobusas toliau nevažiuos. Buvome sutrikę ir pikti: sugriuvo planai, vėluosime, ak, labai pavėluosime, o gal jau nebeverta ir važiuoti? Mes nebematėme nei jūros, nei prasidedančios vasaros, tik savo nerimą. O tu išlipai su šypsena. Tau vis dar švietė popietės saulė, žydrumu tviskėjo jūra, tau vis dar buvo pirmoji vasaros diena, ir kažkur tenai tavęs vis dar laukė meilė. Ji lauks, kiek reikės. Mūsų visų lauks tiek, kiek reikės.

………