Paveikslas "Always Look At The Bright Side Of Life"

Paklausykite, koks nutikimas.
Mūsų miestelyje pastatė prieplauką kruiziniams laivams. Išcementavo ilgą molą, iškasė gilų dugną, įrengė patalpas keleivių įlaipinimui ir taip toliau. Ir štai jau laukia to pirmojo laivo.

Bet pranešė, kad artinasi audra, todėl laivas kol kas neatvyks. O tuo tarpu pro šalį plaukė aštuonios baržos su senais traktoriais ir kombainais, ir ta audra jiems būtų paskutinė. Tai, klausia baržų admirolas, ar negalėtume pas jus uoste pralaukti, kol audra praeis.

Na, uosto viršininkas sako, kodėl gi ne, maloniai prašom, tik nelipkite purvinais batais ant mūsų naujos prieplaukos.
Ir baržos skubiai įplaukė, prisišvartavo, o kapitonai nuėjo į bariuką atsigerti.

Audra atlėkė visu smarkumu, bangos pasiuto šokti, net per molą ritosi, ir baržos neatlaikė, ir priburbuliavo. Visos aštuonios, su visais traktoriais ir kombainais.
O visi aštuoni kapitonai baisiai nusiminė ir užsisakė dar po vieną.

Taigi, sakykime, įvyko nesėkmė. Baržų savininkai rovėsi plaukus, miestelio meras tiesiog verkė, nes jau rytoj buvo užkvietęs kruizinį laivą ir surengęs iškilmingas sutiktuves, o čia štai kokia subinė.

Ta subinė truko devynis mėnesius. Kol ištraukė baržas, kol sužvejojo traktorius, o dar ilgiau užtruko, kol surinko, sugraibė ir išfiltravo ištekėjusį mazutą.
Žodžiu pirmasis kruizinis laivas atplaukė tik po devynių mėnesių.

Bet ir tai dar ne pabaiga: jis atplaukė, o išplaukti nebemoka – uosto vartai siauri, o kapitonas atbulas plaukti bijo. Sako: aš nerizikuosiu, dar ką nors sukulsiu – kvieskite patyrusį locmaną, kad padėtų išvairuoti.
Ką darysi, reikia kviesti. O tie locmanai pakampiais nesimėto – kol surado kažkokį, kol jis atvažiavo, praėjo dvi paros. Dvi paras trys tūkstančiai laivo keleivių tupėjo uoste, slampinėjo po miestelį nebežinodami, ko nusitverti, o jų atostogos eina, dienelės tiksi, o nieko įdomaus nevyksta.

Žodžiu, tas laivas buvo pirmas ir paskutinis.
Jau ketveri metai, kaip niekas nebeatplaukia.

Bet palaukite, kodėl aš šitą pasakoju?
Ogi todėl, kad apie tai yra ir mano paveikslas “Allways Look At The Bright Side Of Life”.
Ogi todėl, kad net blogiausioje situacijoje galime įžvelgti ir gerųjų pusių.

Tai štai: vienas iš aštuonių kapitonų po tų išgertuvių nukeliavo į ligoninę, kur jam pasakė, broleli, jei dar mėginsi gerti – mirsi. Ir jis nustojo, iki pat šios dienos nė lašo.

Ir dar: per tas dvi dienas ir dvi naktis kol kruizinis laivas stovėjo mūsų miestelyje, pora keliautojų susipažino su vietinėmis damomis ir viena dama už vieno senjoro ištekėjo. Kita kažkaip nesuveikė, tai iki šiol dūsauja į prieplauką pasižiūrėjusi.

O linksmiausia dalis – kad mes turime įdomią istoriją, kurią štai skaitome ir džiaugiamės.

...