Paveikslas “Chasing Dreams, Finding Wonders"

Atsiverčiu seną dienoraštį,

rašiau jį naivioje vaikystėje,

ir juokas ima, ir liūdesys,

kiek ten svajonių ir kiek ten kvailysčių.

Šuniuko norėjau ir mokėti skraidyti,

visad turėti mamą ir tėtį,

tapti nematomu, pabučiuoti mergaitę

ir visą pasaulį mylėti.

O dabar užaugau ir esu protingesnis,

nebetrokštu, ko tikrai nepasieksiu,

dabar norai daug aiškesni:

tik garbės, pinigų ir sekso.

Ir atrodo viską gavau:

pinigais apsiklojęs guliu,

karalienės mano duše dainuoja,

o aš jų nenoriu ir nebegaliu.

Ir kol jos neatėjo, tą knygelę vartau ir galvoju

apie nematomą skraistę, mamą ir tėtį,

apie sparnus ir šuniuką, ir žmones,

kuriuos pamiršau mylėti.

Žiūriu į savo rankas -

nieko jose nebėra, tuščia,

tik išnykstančios gyvenimo linijos,

ir jei dabar užmigčiau - nebepabusčiau.

O jei nepabusčiau - nespėčiau

patirti visko, ką prisvajojau,

todėl imu skraidyti, galėti, mylėti - dabar!

Nepaliksiu rytojui