Paveikslas “On The Edge Of Tomorrow"

Diena žadėjo būti graži,
ir mes tikėjom, nes kaip netikėti,
kai jaunas esi - viskas dar priešaky,
širdys lengvos ir trokšta mylėti.

Nesakau, kad viskas atrodė lengvai,
girdėjom balsus už nugaros,
kad mums nepavyks, kaip kitems nepavyko,
bet buvom jauni ir nesukom galvos.

Stovėjom per naktį ant žemės krašto,
pro blakstienas žvaigždės mirgėjo,
ir tu laikei mane apkabinus,
aš tave užstojau nuo vėjo.

O aplinkui žmonės kalbėjo,
kad rytojaus nebus, nebelaukime,
kad viskas kas liko - tamsa ir naktis,
tai nors naktimi pasidžiaukime.

Bet kai ryte pirmi spinduliai
nurausvino mūsų veidus,
pasidarė drąsiau net tiems, kas bijojo,
net jiems širdis atsileido.

Jie žiūrėjo į mus - jaunus ir mylinčius
ir, man regis, pradėjo tikėti,
kad net jei po dienos stos tamsa ir naktis,
po nakties vėl bus rytas saulėtas.