Paveikslas "Say Good Bye To Old Friends"

Sakau jam, mažuti, nu ko tu triniesi aplink kojas, aš dirbu, netrukdyk.
Jis pasitraukia, tada pamatau, kaip ima ryti ant žemės gulintį laidą, paspringsta ir piktai suurzgia.
Keliuosi nuo stalo, einu jo vaduoti, atimu laidą ir, nunešęs į kitą kambario galą, padedu tą kvailelį ant kilimo.
- Tu čia nesimakaluok, - sakau, - lįsk po sofa.
O pats galvoju, nieko sau, aš kalbuosi su dulkių siurbliu.

Visada kalbėdavausi su savo kvailiuku šuniuku, o dabar jis išvažiavo į Lietuvą ir namuose tapo tuščia. O juk nieko ypatingo jis nedarydavo, tai nebuvo toks šuniukas, kuris mėgtų glostymą, žaidimus ar gulėjimą ant kelių. Mano šuniuko mažoje galvelėje yra didelė bėda, tenka kasdien gerti vaistus, net po kelias tabletes, nes kitaip viskas greit pasibaigtų. Mano šuniukas dažniausiai guli po sofa, arba kai valgau ateina ko nors paprašyti, o jei kurią dieną savijauta būna geresnė, tada tupi prie darbo stalo ir, žiūrėdamas man į akis, laukia vakarienės.

O dabar niekas netupi ir nelaukia.
Tik siurblys privažiuoja, baksteli kojon, aš jį švelniai pabaru ir jis nuvažiuoja.
Ir man kažkodėl pasidaro jaukiau.

...