Paveikslas "Secret Garden"

PATI ĮDOMIAUSIA KELIONĖ

Gintarė jau dvidešimt metų blaškosi po pasaulį - Balis, Nepalas, Tailandas ir Indija, šventyklos ir tylos stovyklos - ji keliauja su purvina kuprine ir apdriskusiais rūbais, gyvena pigiuose kambariuose ir važinėja pakeleivingomis mašinomis, susiranda šimtus trumpalaikių draugų, tokių pat paklydėlių.
- Ar ką nors supratai,- klausiu.
O ji tik linguoja galvą: “beveik beveik, kartais atrodo, kad štai sučiupau savo Prasmę už uodegos, bet ryte ji vėl ištrūkusi.”

Arūnas keliauja grybų maršrutais - ne baravykų ir ne voveruškų - kitokių grybų keliais. Jis kviečia mane: “turi pabandyti, tas tripas pakeis tavo požiūrį, tu praregėsi” - bet ką aš matau, tai tik trumpalaikis sapnas, iš kurio pabudęs Arūnas ir vėl toks, kaip buvęs: suktas žmogelis, visokių neaiškių bizniukų rezgėjas.

Rolandas jau trejus metus dviračiu važinėja po Žemę. Sustoja tenai, kur yra internetas, padirba dienelę kitą (jis programuotojas), pamyli moterį (jis išvaizdus ir turi gerai pakabintą liežuvį) ir mina toliau. Niekada nežino, kur miegos kitą naktį, nebežino, ar kada sustos.
- O ką supratai, ką sužinojau apie gyvenimą,- noriu ir aš sužinoti.
Rolandas tik juokiasi ir sako, kad reikia nuolat judėti, reikia gerti pasaulį neprisirišant prie vietos, nei prie žmonių, semti malonumus ir nesigręžioti atgal.

Bet jam dar tik trisdešimt.

O neseniai sutikau tokį pat šešiasdešimtmetį klajūną. Amerikietis Tomas nebe toks greitas ir nebe toks gražus. Jau moterys jo nebenori - praplikęs pakaušis, ilgi riebaluoti plaukai, suvytusi oda ant tamsiai įdegusių rankų ir baltas pilvukas virš nusitrynusių džinsų. Tomas nakvoja hosteliuose, ilgai sėdi bendroje virtuvėje ieškodamas draugijos, bet ten vien jaunimas, jiems su seneliu nelabai įdomu.

Brolis Pijus kunigauja Liepojoje, jis ieško savęs maldoje, jis kelia akis aukštyn, į plastikinį tentą su Jėzaus paveikslu. Ten randa atsakymus ir stengiasi jais neabejoti.
Nes suabejoti būtų baisu: tada pripažintum, kad trisdešimt metų kalbėjaisi su atspausdintu paveikslu. Kad joks dievas tavęs negirdėjo, ir tas atsakymų balsas buvai tu.
Bet kas žino, gal brolis Pijus teisus: atsakymai, kuriuos išgirdai - jeigu nuoširdžiai klausei ir atidžiai klauseisi - tie atsakymai yra pati svarbiausia tiesa.

Eiti gylyn į save, į paslaptingą sodą viduje, užuosti ryškiaspalvius žiedus ir susibraižyti į dygliuotas lianas, klupinėti už gumbuotų šaknų ir atrasti saldžiausius vaisius - štai kur geriausia kelionė.
Tame paslaptingame sode nežinai, ką sutiksi - kažkur giliai tankmėje žiba akys - gali pavadinti tai savo siela.
Gera ją susitikti.

...